2014 m. birželio 14 d., šeštadienis

Lininis kelias


Tu numegzk man mama kelią.
Iš vaikystės ir iš spindulių.
Iš mirties iš kur sugrįžt negalima 
Kad galėčiau sugrįžti tuo keliu 
Tuo keliu pareisiu pasėdėsiu 
Po kelionių ir visų vargų. 
Tu numegzk kad kaip diena nebūtų priešų vienadienių. 
Ir lengvų lengvų draugų... 
Tu numegzk man tai ką myliu.
Ir pavasarį kaip tūkstantį malūnų 
Tu numegzk man mama tylą 
Ir medžius kokių nebūna... 
Ir pavasarį kaip tūkstantį malūnų 
Ant pavasario kalvų žalių 
O jei kartais juk žinai kaip būna 
Tu užklok mane keliu... 
Tu užklok  mane  keliu...

...ir ji numezgė....tik močiutė...mano močiutė



P.S. Mano ir močiutės bendras projektas (mano siūlai ir foto...močiutės-darbas) :)




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą